Šiaip jei jau pradėjau šnekėt apie namus, tai ties šia tema trumpam ir apsistosiu. Pirmą savaitę kažkaip atlaidžiai buvau nusiteikus, ir žvengdavau, kai Kaji nervuodavos dėl bendranuomininkų, bet žinokit dabar mane jau irgi bebaigia užknist. Kulminacija buvo, kai vakar grįžau visa nusikalus ir nuėjau į virtuvę pasišildyt ko paėst ir radau sumautą šiukšlyną. Krč nervina mane. Ok kai gyvenau savo namuose, tai būdavo px, plaudavau indus ir t.t.. kada norėdavau, bet čia tai juk gyveni kartu su svetimais žmonėm, tai, manau, savaime suprantama, kad po savęs privalai susitvarkyt. Bet šitiem gaidžiam px. Tai vakar teko vietoj to, kad pagulėčiau, virtuvę tvarkyt, kad kokie tarakonai neužsiveistų. Ir dar tie lochai negali įsisamonint tokio elementaraus dalyko, kad viena šiukšliadėžė skirta maisto atliekom (aka kompostui), o kitas maišas visokiem popieriam, plastmasei ir t.t.. Vakar komposto maiše radau išmestą kepimui skirtą puodą su rankeną, nes, matai, kažkas prisvilino savo balandėlius, tai vietoj to, kad iššveistų indą, jį tiesiog išmetė.. NU WTF??????
Arba šiandien atsinešiau laikraštį į kambarį, kad pasižiūrėčiau tykiai darbo skelbimų gal kokių rasiu, ir po kiek laiko apsidairau aplink save lovoj, o ten pilna trupinių. Iš pradžių galvojau, kad gal ant kokio sausainio atsisėdau, bet nė velnio. Kažkodėl pirmas refleksas buvo suvalgyt savo sutrupintą sausainį, ir kai paragavau, supratau, kad čia kažkoks batonas susenęs. Pz vos neapsivėmiau, kai supratau, iš kur jis. Toks jausmas kad jie ten visus virtuvės trupinius į tą laikraštį sušlavė.
Duše irgi ten pipiec tuoj zoologijos sodas užsiveis. Mes su Kaji jau ten nustojom net eit, nes į tą kabiną mane priverstų nebent su naro kostiumu įlipt. Tikrai neketinu braidžiot tarp kažkieno snarglių ir šerių.. Tai dabar naudojamės vonia antram aukšte, kuriam, beje, ir vienintelis veikiantis tūlikas. Nu bet ir velniop. Reik mest iš galvos tą sąžinės balsą ir irgi būt kale. Va dabar eisiu maudytis, tai ir net neketinu ten skubiai suktis, tegu prie durų laukdami apsikakoja (nu tikiuos prie mūsų kambario durų tik neprikakos :DDD).
Dar yra keli dalykai, kurių aš čia protu nesuvokiu, bet jau ir taip išsiplėčiau. Pats namas būtų nuostabus, jei ne šitie slavai lopetos, kurie gyvena apsišnerkštę T.T
Ką neigiamo pastebėjau Anglijoj, kad čia pėstiesiems šviesoforas nė motais, tai man sunku atprast nuo pavyzdingo spalvų paisymo, kurį demonstruodavau Lietuvoj kaip ypatingą vakarietiškos civizilacijos bruožą :DD O dar pirmą savaitę kelis kartus vos autobusas nenukalė, nes dar buvo likęs refleksas į kitą gatvės pusę pasukt galvą xD
Beje labai matos kultūrų skirtumai tarp britų kartų. Kai britai senukai yra labai inteligentiški ir protingi, tai jaunimėlis dieve padėk.. Nu net Lietuvoj nemačiau taip žviegiančių 16inių autobuse. Arba pvz. man kelias dienas iš eilės gavos kažkaip nueit į supermarketą tuo pačiu metu, kaip kelioms juodaodėms mokyklinukėms, tai jos kiekvieną kartą parduotuvėj elgias kaip tvarte ir tik bijai, kad nenukaltų ten tavęs su visu krepšiu besitaškydamos į visas puses.. Žiauru. :D
O teigiamas dalykas, kad čia invalidai nepalaidoja savo gyvenimo. Kai Lietuvoj žmogų ratukuose sunku pamatyt, tai čia jų pilna. Ir tas maloniai nustebino.
O dabar apie nuotykius, susijusius su National Insurance Number interviu...
Kadangi viskas baigėsi laimingai, tai dabar galiu prisipažint, kad pražiopsojau interviu datą :DDDD HOW COOL IS THAT?? Dar Lietuvoj Kaji man per skype pokalbį pasakė, kad interviu bus antradienį, tai man taip ir įsikirto į galvą. O pasirodo jie ten kažkaip pakeitė datą ir laiške, kurį gavau, jau buvo ta kita data. Bet aš dūra nepastebėjau šito :D Pirmadienį ėjau į BARCLAYS banką atsidaryt sąskaitos ir tik ten iš darbuotojos sužinojau, kad data, kuri parašyta laiške, yra pirmadienis. Būtumėt matę mano veidą :DDD Iš karto prisiminiau tą kaunietė VNO oro uoste, kuri tik prie muitinės sužinojo, kad jos pasas negalioja ir jos kelionė į Tiraną nuplaukė.. :> Žiauriai susinervinau. Ir gėda buvo labai, kad tokia višta esu :D Bet nežinau, mane kažkas iš anapus gal prastūmė, nes kai kitą dieną paskambinau jiem ir pasakiau, kas atsitiko, tai gavau appointment'ą kitai dienai tam pačiam ofise. Žinokit net žagtelėjau, nes kiti po kelias savaites to appointmento laukia, o čia taip man iš karto rado vietą kitai dienai :D
Bet tada teko bėgt į Grays autobusų stotį (buvo jau sutemę) ir bandyt išsiaiškint, kaip man nuvykt į tą Maidstone. Čia Anglijoj šią savaitę irgi atšalo ir oras visai nebe pavasariškas, tai sustirau per tuos ieškojimus, kad po to porą dienų gripex'ą profilaktiškai gėriau. Tai va, žodžiu, toj stoty prasismaukiau gal daugiau nei valandą, bet neradau jokios info, galiausiai iš nevilties atsisėdau stotelėj ir pradėjau spoksot į savo batus, kai atėjo tokia močiutė ir paklausė ar laukiu 83 autobuso, ir aš jai pasisakiau kas ir kaip, tai jinai man pasakė, kad reik varyt į Lakeside su autu ir ten iš stoties bandyt keliaut per Temzę su X80 autobusu, o jau toliau kaip dievas duos :D
Nusprendžiau nepagailėt pinigų ir tą patį vakarą nuvariau į Lakeside pasižiūrėt, kurioj ten vietoj iš viso tas autas stovi. Galiausiai ten irgi prasėdėjau daugiau nei valandą, nes ten autai kažkokie debiliški pastoviai skippina savo reisus T.T Tai tik prisikabino toks indas, kuris siūlo man dirbt padavėja jo indiškam restorane, bet aš nenoriu, nes jis nelegaliai ten mane darbintų. Nafik man to reik, jei aš iš Europos Sąjungos ir turiu visus leidimus dirbt UK? >.> Nu tai va... xD
Šiaip netaip grįžus namo internetu susiradau info, kokie autai veža iš Bluewater į Maidstone ir teko labai nusivilt, nes būtų tekę varyt su persėdimais, ratais kvadratais, o ir autai porą kartų į dieną tevažinėjantys..
Bet čia dedasi kažkokie mano protu nesuvokiami dalykai. Pamenu, vasarą su Paulium šnekėjomės, ir jis pasakė, kad viskas vyksta ne šiaip sau, ir visi gyvename vedami atsitiktinumų, kurie nėra atsitiktinumai iš esmės, ir ta kažkokia nematoma jėga mus vedžioja kaip marionetes, tampomas už siūlelių. Ir kuo daugiau apie tai galvoju, tuo labiau tokius dalykus pastebiu.. Tarkim-.
Atsikėliau 4:30, kad pajudėčiau iš miesto pirmais autobusais, nes appointmentas buvo 11:20, o aš taip dorai ir nežinojau net kaip iki miesto nusigaut.. Ir gavos taip, kad persikėlusi iš Lakeside per upę, aš išlipau stotele per anksti! Man reikėjo į autobusų stotį, o išlipau kažkokioj neaiškioj railway station. Ir, prisiekiu, kažkas tikrai mane iš to autobuso spirte išspyrė į (kaip vėliau pasirodys) reikiamą vietą! Biškį jau panikoj buvau, bet nuėjau prie kasų išbandyt laimės, ir, o dieve, iš ten vežiavo traukiniai tiesiai į Maidstone centrą! Tik su vienu persėdimu ir tik už 10 svarų su grįžimu. Tuo tarpu iš Grays traukinys veža į Maidstone už 61 svarą..
Dar kai reikėjo perlipinėt, tai toks azijietis, žiauriai panašus į tą yatta japoną iš HEROES tik su daugiau plaukuų, netoli manęs garsiai pasiklausė, kaip perlipt į Maidstone west station traukinį, tai man beliko tik atsipūtus jį visą likusį kelią stalkinti :DD
Pačiam Maidstone teko kiek pavargti, bet kadangi atvykau keliom valandom per anksti, tai leidau sau išvengt panikos priepuolių, kad pavėluosiu :D
Ką galiu pastebėt, man makdo maistas skanesnis Lietuvoj. Čia buvo kažkokia sudegus šūdo krūva, o ne čyzburgeris, kurį nusipirkau, bet gal man čia tik taip išpuolė. Iš viso, man iš pradžių nenorėjo duot čyzo, nes atseit jūs atėjote ryte ir čia dabar galioja tik pusryčių meniu. Blemba toks juokas suimė. Nafik man tas jų sumuštinis su kiaušiniene viduj, jei aš prašau elementariausio mėsainio su sūriu, kurį padaryt trunka minutę, o ir produktų tam tikrai yra. Liepė palaukt 10min. kada baigsis rytinio meniu laikas :D Ir tada jie man sutiko padaryt sūrainį. Sudegusį sūrainį.. :/ Tikiuos bent neapspjaudė :D
Pats interviu buvo labai malonus. Pasirodo, tas darbuotojas, kuris mane apklausinėjo, praeitais metas turistavo Lietuvoj, tai iš viso dar ir šiaip apie vėjus pašnekėt spėjom :D
Dar kažkokie lietuviai pacanai sugebėjo iš mano snukio atpažint, kad aš lietuvė, kai rūkiau prie to jobcenter. Neįsivaizduoju kaip. Biškį išsigandau :D
Bet geriausia buvo, kai grįžinėjau traukiniu namolio ir prie manęs atsisėdo toks pagėręs britas su savo šuva, o ten jo draugės kitoj pusėj traukinio prisėdo. Tas britas vis bandė sudrausmint šunį, kad nesėdėtų priešais mane išvirtusiais kiaušais ir man nesigavo nesusižvengt. Ir o dieve.. tada jis pradėjo lįst prie manęs ir klausinėt, kaip aš įvertinčiau dešimtbalėj sistemoj jo šuns kiaušus :DDDD O galiausiai per visą vagoną draugėm ir man pradėjo pasakot apie savo šuns rytines erekcijas ir pan. stuff :DDDDDDD Po to jau kažkaip apsiramino ir pradėjo klausinėt ar laikau kokį gyvūną ir t.t.. Po to nufotkinau tą šunelį (kuris, šiaip, realiai man daug gražesnis pasirodė nei nuotraukose) ir tas britas užsimanė, kad nuotraukas jam į email atsiųsčiau. Bet ilgai nesugraibėm popiergalio kokio ir kol jis rašė savo mail'ą aš vos nepavėlavau išlipt iš traukinio.. Tai ir gavau pusę jo mail'o, parašyto girta ranka.. Jaučiu net pasikvietus CSI komandą, jo mail'o niekaip neatspėčiau :D
O namo mane parvežė autobuso vairuotojas, tip top panašus į Snoop Dogg'ą. Taip knietėjo jam taip pasakyt, bet nežinojau, ar jis palaikys tai įžeidimu ar komplimentu :D
Ankstų rytą autobuse į Lakeside. Net iš snukio matos, kad bijau ir nieko nesusigaudau :D
Kažkoks gražus (ir turbūt svarbus xD) Maidstone pastatas, pakeliui į interviu:
Šuo iš traukinio: