sapnai sapneliai

Taigi, kas gi naujo pas mane..
1. Šiandien paskambino persigandus mama. Mano netikrų senelių namas vos nesudegė per girtuoklius kaimynus. Pas anuos jau antrą kartą degė namas. Prieš kelis metus su aukom. Šiais metais vėl degė.. sakė vien girti snukiai aplink keikėsi, o mano šeimyna bandė iškviest gaisrinę, bet kažkas su ryšiu blogai buvo, tai užtruko visas tas reikalas. Patėvis lėkė pilt vandenį ant senelių tvarto, nes kaimynų degantis pastatas prie pat, tai labai mažai reikėjo, kad ugnis persimestų ant mūsų. Pusbroliai, sakė, paklaikę. Nu jėga.. dabar trauma kokia jiem.. Su tais girtais kaimiečiais, tai nežinau, ką reik daryt. Kažkoks košmaras. Močiutė bijo miegot naktį, nes jai jau paranoja, kad vėl kas kur užsidegs.

2. Visą dieną namuose tupi kažkoks didelis šlykštus vabalas. Kadangi esu viena namie, tai nėra kam jo išmest. Ir jis vis keičia savo lokaciją, kai aš nematau. Blemba bijau. Nors imk ir lauke miegok :D

Ir dar jau porą dienų norėjau papasakot, bet vis tingėjau, nes labai painu.
Žodžiu, penktadienį iš ryto žiauriai pilvą skaudėjo, tai nėjau į mokyklą (nors verkiant reikėjo dėl kelių reikalų), išgėriau vaistų ir užmigau.
Aš jau kurį laiką pastebėjau, kad man sapnuojasi kažkur nuo 10h ryto. Ir kai jau prasideda sapnų maratonas, tai kad ir vos užsnūsčiau, vėl kažką susapnuosiu. Taigi tarp 10h - 13:30h susapnavau kažkur 7 sapnus.
Juos visus aiškiai suskirstyt būtų sunku, tai paimsiu bendrai visus sapnus, ir įdomiausius dalykus paminėsiu.
1. Aš sedėjau Ruki cosplayeriui (kuris grynai kaip brolis dvynys atrodė) ant kelių, ir jis kandžiojo man kaklą. Beje tas cosplayeris buvo lietuvis. Kajus arba Paulius. Blem nežinau kuris.. :D
2. Nakata Yasutaka (kas jis - žiūrėkit ankstesniuose post'uose) buvo mano vaikinas. Pamenu jį sėdint mano močiutės bute Panevėžy, o aš laksčiau ieškodama savo make-up krepšelio, nes buvo žiauriai gėda pasirodyt 'visu savo gražumu' :D Dar tam pačiam sapne mačiau savo mirusią katę. Vaiduoklio pavidalu. Ta prasme, aš vienintelė namuose ją galėjau matyt. O kai norėjau paimti ant rankų ir apkabinti ji tapo nematoma. Pamenu kaip ore jaučiau griebianti už jos švelnaus kailiuko. Labai liūdna :( Pasiilgau jos. Dabar vėl nuoskauda pabudo, kodėl nieko man nesakė ir neleido jos pasiimti pas save. Kad tik nežudytų. Juk meldžiau..
3. Sapnavau, jog atsidūriau apleistoje Atgajos stovyklos teritorijoje. Ir ten į mane kėsinosi kažkokia nematoma jėga. Pamenu, kažkas nematomo mane iš visos jėgos bloškė ant žemės. Ir aš susižeidžiau kojas. Po to kažkaip PC Europa tapo ligonine, kur ėjau apžiūrai :D
4. Sužinojau, kad Akanishi Jin lankosi Lietuvoje (pamačiau jo interviu kažkokiai laidai sekmadienį - tą pačią dieną, kai jis jau ruošėsi išvykti). Ir damn suvokiau, kad neišeis man jo pamatyt, nes esu ne Vilniuj. Kiek strioko buvo :D
5. O čia desertui. Sapnavau, kad gyvenu Lietuvoje, vientisoje su Rusijos teritorija, ir kad mano klasiokė po pamokų autobusu grįždavo namo prie Maskvos kažkur. Na ir, žodžiu, vieną dieną sumaniau kartu su ja nuvykt ten. Užėjom į kažkokį PC ir staiga Rusija tapo nebe Rusija, o Baltarusija :D Užėjom į kažkokį supermarketą apsipirkti, ir pamačiau baltarusius jaunuolius su pieno bidonais, einančius prisipilt pieno. Tada kažką pasakiau, kad vat baltarusių jaunimas paprastesnis nei išlepintas lietuvių jaunimas. Ir tada klasiokė liepė man bėgti. Iš pradžių maniau, kad kažką rasistiško pasakiau, ir dabar reik bėgt slėptis, bet, pasirodo, Baltarusijoje prasidėjo revoliucija. Klasiokė dingo. Pamačiau prieš save sunkias, gal 3 metrų aukščio raudonmedžio duris, o šalia jų stovėjo kažkokia uniformuota moteris, kuri liepė man eiti į vidų. Atsivėrė durys ir aš kažkokiais nerangiais žingsniais (lyg eičiau ne savom kojom) atsidūriau senoviškai apstatytam erdviam kambaryje. Jame buvo mano klasiokės mama bei dar pora moterų. Buvo jau tamsu, taigi ir kambaryje vyravo prieblanda. Pasižiūrėjau pro langą, ir galėjau matyti Vilniaus tv bokštą kažkur tolumoje. Žinojau, kad esu Minske, ir supratau, kad Vilnius iš čia atrodo kaip koks vakarietiškasis edenas. Tos moterys kambaryje buvo revoliucionierės. Staiga pajutau aitrių dujų kvapą ir atsijungiau. Kai pabudau, supratau, kad reikia vaidinti negyvą. Prie manęs buvo gydytoja, kuri turėjo valdžiai konstatuoti ar aš gyva ar mirusi. Stengiausi nejudėti ir nekvėpuoti, bet jaudulys buvo toks nežmoniškas, kad plika akim buvo matyt, kad mano krūtinė nervingai kilnojasi. Bet gydytoja nieko nesakė. Tada atėjo kita. Abi, beje, su baltais chalatais. Ir kažkokia virvele (pagal vibraciją, kaip supratau), tikrino ar aš kvėpuoju. Bet ji specialiai tą virvelę pakišo ne po mano šnervėmis o ant nosies, kad prietaisas nieko neužfiksuotų. Ir tuomet supratau, kad gydytojos eina už mus, ir mėgina sufalsifikuot mūsų mirtis (kad po to galėtume saugiai pabėgti). Tuomet pradėjau judėti. Šnektelėjom su jom. Jos jau norėjo išeiti, bet mes paprašėme, kad liktų porai valandų, kol ateis kariškiai, ir galutinai 'pasirūpins' mumis. Kaip supratau jie turėjo spardyt mūsų lavonus ir tram pam pam. Bet jei mum pavyktų iki galo suvaidint negyvas, tuomet pabėgtume. Nežinau kaip ten buvo su tais kariškiais, bet paskutinis vaizdas, kurį pamenu, tai to pastato griuvėsiai.. ir atviras anime svingerių vakarėlis pastato kiemelyje! wtf so random.. :D ale būtinai nors gale turėjo pasireikšt mano iškrypėliška prigimtis..