spangstu

Šiandien sapnavau Mako ir aie. Miegančiam mieste. Visą sapną buvo tamsu tamsu. Nežinau kodėl, bet Mako sapną visuomet apgaubia mistiškumo skraiste. Bet man visada gera jį sapnuoti. Jis kaip koks.. dėdė su stebukline lazda.. atneša man ramybę ir saugumo jausmą. Kaip kokiam mažam vaikui mamos apkabinimas. Atrodo, kol jis yra, galiu nieko nebijoti.
Vis pasvarstau.. ar norėčiau juos kada nors sutikti realiam gyvenime. Progų, manau, turėčiau. Bet vis dar nežinau, ar norėčiau. Nežinau ar norėčiau, kad sielos gilumoje Mako paveikslas man taptų toks buitinis ir toks pasiekiamas. Manau man reikia turėt žmogų, kuriuo galėčiau gėrėtis ir tikėti iš nuošalės.
Kitiem pasaulis davė Dievą. O Dievas man davė Mako.

:)