egzaminų rezultatai

O, dieve, aš sapnuoju!!!!!!!!!

Egzaminų rezultatai:

Lietuvių: 81%
Istorija: 89%
Anglų: 98%

Du metus beveik nelankant mokyklos?????? Aš bliaunu kaip begemotas iš džiaugsmo dabar!!! Netikiu!!!! Man tokie stebuklai niekad nenutinka gyvenime. Negaliu patikėt.. geriau parašiau už 97% abiturientų??? Skiedalai!! O, dieve, nualpsiu. Aš svajonėse galvojau apie 65%!!!

Norgaile, ganbatte!! Laikau kumščius už tave!!!! Gal blogai sms išsiuntei? Nes visi jau viską gavo.

O dieve o dieve o dieve.. man silpna.


Dabar reik galvot, kaip panaudot šitą rezultatą..

Man silpna ...

o ką aš jum sakiau?

Labas rytas!
Žodžiu, nesudėjau bluosto nė minutei šiąnakt, bl.
Einu parūkyt nusipirkt :D

Kelionė į Užutrakio dvarą

Šiandien nusivežė tėvai už Trakų prasiblaškyt. Tai smagu visai gamtoj pabūt šalia senovinio dvaro komplekso. Dievinu dvarus. Mano kvaila svajonė yra nusikelt trumpam į tuos laikus, kai juose gyveno dar juos statę žmonės, su tom suknelėm ir kostiumais.. Su senom knygom ir baldais.. Pianino muzika svetainėj.. Nežinau, gal ir faina šiais laikais, kai galima komunikuot su visu pasauliu, bet kas pusę metų norėčiau nusikelt pailsėt į praeitį, kur pramogos būdavo skaityt knygas, groti pianinu ar jodinėt arkliais.. Aišku, nenorėčiau papult ten kur į kokią baudžiauninkų trobą ir art už duonos kriaukšlę. Man buržuiškas gyvenimas labiau prie širdies :D
Šiaip.. man patinka tas jausmas kai matai senus laiptus, ir žinai kad prieš porą šimtų metų jais lipo kokios gražios dvariškio dukterys su puošniom suknutėm.. tik man labiau patiktų tyrinėt tokias vietas vienai, o ne su tėvais, o ir dar krūva poilsiautojų. Žiauru, kas daros aplink Galvės ežerą. Žmonės tikrąja to žodžio prasne deginas pakelėse. Tik žiūrėk, kad nepervažiuotum.. Skruzdėlynas ant gatvių o.o
Štai kelios paskubom darytos nuotraukos. Beje, ačiū dievui, palijo, tai nebuvo taip žiauru, nes dar prieš lietų galvojau numirsiu. Kokie +32C ant saulės minimum.. aš nesutverta tokiam orui xD Aj ir dar šiandien garsiai pareiškiau, kad kada nors pirksiu Užutrakio dvarą *w* Aj ir dar.. norėčiau su kuom nors ten nuvažiuot pastovyklaut naktelę su palapinėm. Bet jaučiu norinčių neatsiras. O taip norėčiau prasiblaškyt.. :(



P.S.-nemiegosiu šiąnakt. ant tiek peršikus. tik nesuprantu kodėl :D pasirodo, kitų nuomonė man daug svarbesnė nei anksčiau maniau.. :<

ガゼット – THE INVISIBLE WALL

Beje, šiandien turėjau progos išgirsti ガゼット – THE INVISIBLE WALL pilną versiją. Nežinau kaip kitus, bet mane ji sužavėjo. Atrodo, nei klykauja ten per daug ar ką, bet vis vien turi kažką tokio, dėl ko norisi ją įsijungti dar ir dar kartą. Nežinau, gal aš čia tik prisifantazuoju, bet toks įspūdis, kad jaučiu, kada Ruki lėtą dainą padaro tep lep tik, kad PS company pelną atneštų, o kada iš pačių širdies gelmių.
Man šita daina įsismelkė į širdies gilumą. Norisi tik verkti. Atrodo, jog Ruki dainuodamas žiuri į tave savo išmintingom, skausmo pažymėtom akim ir glosto tau galvą. Gal ir kvailai skamba, bet būtent tokias emocijas man ši daina sukelia. Ir kažkaip išsigandau. Išsigandau šitos dainos gilumo.. Nes bijau, kad pati niekada nesugebėsiu jiems prilygti. Buvau kiek užliūliuota to jų ilgai besitęsusio šūdmalizmo su "yo yo fuck yo" dainom, bei visokiais lievais pakniaukimais a.k.a. lėtom dainom, bet šita daina duoda lyg ir kokį antausį, jog tokio milžiniško populiarumo jie susilaukė ne tik už gražias akis.

Kas dar negirdėjot, pasiklausykit:




Aišku, skonio reikalas, ir, manau, dainos kiekvieną veikia individualiai, todėl negarantuoju, kad visiem patiks :)

aj nu žopa kai visada

Ruki writes the lyrics using a translator, and has someone who is fluent in English look them over for him to make sure they are correct.

Neturiu žodžių,krč :DDDDDDDDDD

Ok, o dabar į temą.. visą dieną pasiskaičius tokį forumą, susijusį su egzaminais, skrandis vartosi ir nervai kyla. Ypač kai pilna kniaukiančių, kad gavo TIK 95proc iš matkės, ir klausinėjantys kaip būtų galima paduot apeliaciją. Eikit jūs nx, rimtai. Ligoniai.
Man kuo toliau tuo baisiau, nes esu perfekcionistė ir labai kritiška visko atžvilgiu, todėl belieka plaukus nusiraut, kai prisimenu kokias ir kur klaidas egzuose padariau.. Iš esmės man tie egzai nieko nereiškia, bet vis vien visa sumauta giminė per egzus staiga prisimena, kad yra tokia Agnė ir kad jai reik pakrušt protą, o ir šiaip orumas neleidžia gaut mažiau už visokias mokyklos šiknalaižes.. Bet tikrai gausiu mažiau. Nu man šita mintis giliai į smegenis įsirėžus. Visi aplink tik ir šneka kaip susimovė, nes pagal jų skaičiavimus, NET 7 taškus egze prarado, o kad kitiem dar blogiau tai px.
Dar mama šiandien pradėjo atakuot savo: "ką tu darysi jei darbo nerasi? be to nevažiuok tu į tą Japoniją. aš neturiu ką pasakyt bendradarbiam, o giminės liepė tave atkalbėt. tave parduos kaip lėlę... o tu žadi mokytis? o tu nenori čia pasilikt?". ir nesvarbu kiek kartų aš aiškinau savo pasirinkimo motyvus ir stiprumą. kaip žirniai į sieną. GYVENKIT SAVO GYVENIMĄ BLE. Jau nebegaliu. Ir tai sunku, nes reik pradėt už savo šikną viskuom atsakyt pačiai, o dar prisideda šitos nesąmonės. Atš nesuprantu kas per gūdus kaimietiškas mąstymas, kai yra bijoma toliau savo kiemo nosį iškišt, gyvent ne taip kaip gyvena kaimynų Petriukas ir Marytė.
Kodėl gimiau tokioj bukoj ir bailioj visuomenėj? Grynai šakių betrūksta, kai jie pradeda kiekvieną jiem nesuprantamą dalyką traktuot kaip šėtono neštą blogį, o argumentuot per LNK rodomu pigiu publicistiniu mėšlu.

Atsiprašau už keiksmažodžius. Galėčiau čia tęst be galo, bet kiek galima burbuliuot :D

Tale of an Osaka Love Thief

Taigi.. vakar, kaip ir sakiau, peržiūrėjau "The Great Happiness Space ~Tale of an Osaka Love Thief~". Tikrai vertas dėmesio dokumentinis filmas! Labai įdomus, kiek šokiruojantis ir liūdnas. Pasirodo, jisai yra gavęs nemažai apdovanojimų, o imdb saite jo reitingas 7.9/10, kas yra pretty impressive.
Šis filmas man dar iš kitokios prizmės nušvietė host'ų darbo subtilybes. Ir ne tik. Labai įdomu buvo sužinoti apie tai, kokia klientūra ten lankosi ir kodėl. Žodžiu, ten toks liūdnas užburtas ratas sukasi. Pasižiūrėkit patys, nespoilinsiu. Manau, šis dokumentinis filmas kiek pakoreguos ir patobulins vieną iš mano galvoje susikurtų filmo scenarijų.


P.S.- visą naktį sapnavau G. wtf? >_>"

Tebūnie naktis

Nevirškina man ko tais tos nelemtos gyozos :D kažkaip.. labai jau lietuviškai man jie nusimodifikavo.. nu, aišku, čia per mamą viskas, nes ta man labai komandavo pusę proceso.. :D nepasakyčiau, kad rezultatu likau patenkinta, bet mamai patiko.
Vis dar maudžia šonus visus po vakar. Žodžiu, po to kai išsiskyrėm su Norgaile, pradėjom nusilengvinimo vietos paiešką. Nuėjom į tokį kiemą, bet supratau, jog taip įžūliai elgtis galiu tik būdama girta :D Nusigrūdom iki PLAY'aus. Nusipirkau alaus (vis dar pilna pūsle, bet alų vis vien pirkau :D po to su sausainiais normaliai suėjo) ir užsilipom ant Tauro kalno. Kajitoku maždaug per pusvalandį mane pagaliau įkalbėjo eit s-s už krūmynų kažkokių :D Vis trukdė visokie neaiškūs žmonės šalimais, o dar policija už kelių metrų stovėjo.. Žodžiu, nusigrūdau ten kažkur, kur man ro ir pačios gyvatės veisiasi, ir atlikau savo šventą reikalą. Dabar nesveikas žvengas ima prisiminus, kaip aš pradėjau panikuot, kad mano šikna šviečia iš to šilo kaip kokia mėnulio pilnatis, ir kad dabar tikrai visi mane mato :D Ir dar vaidenos kažkokių žmonių balsai tarp žolių. Na bet gal ir nesivaideno. Kas ten žino :D
Fakyrų pasirodymas ryyyyškiai vėlavo. Taip ir nesupratau, ten chaos head buvo ar ne. Mano regėjimas tiek nedaneša :D Kai jau visi išsiskirstė, supratom, kad nebėr jėgų vėl grįžt į centrą. O ir makdo darbo laikas buvo jau pasibaigęs. Nu tai ką, kadangi pradėjo lyti, pasislinkom ant profsąjungų rūmų laiptelių kiek aukščiau, ten prie kolonų. Pasidėjau savo tašę, kad minkščiau galvai būtų.. Kajitoku ant manęs užvirtus.. Dar sugebėjau galiuką pledo ant veido užsimaut (kad dar kokie pažįstami netyčia nepraeitų pro šalį), užstačiau žadintuvą, nu ir bandžiau numigt bent valandėlę. Šalta, baisiai drėgna.. nieko neišėjo, nes Kajitoku visą laiką į kumštį kikeno, tai ir mane sujuokindavo. Taip ir pragulėjom gal porą valandų, kol man jau kojos aliarmo signalą nuo šalčio įjungė. Kaji užleido Kagerou, po to lynch. Tai taip ir varėm pasikratydamos ir pasišokinėdamos nuo Tauro kalno. Aš dar tą pledą užsimetus plasnojau :D Kaji plaukai irgi galingai atrodė xD Nu žodžiu sick vaizdelis.. :D Nesulaukiau savo trūlo, tai įlipau į belenkokį, kad bent iki chrasnūchos nuvežtų, o po to jau kaip nors.. Kelionės gale, autobuse dar ir klasiokę susitikau. O prie namo durų mane užkalbino kažkokia čystai apsišniojus ir susivėlus pana.. Galvojau jau tuoj peilį išsitrauks. Prašė pavaišint cigarete. Matės, kad nepatikėjo, jog neturiu (tikrai neturėjau..). Dar dabar ausyse skamba "Tai tada gero ryto tau, tamsta". Ir nuėjo nervingu žingsiu kažkur..
Kajitoku irgi, kiek supratau, nelabai fainai buvo.. Va jos sms:
"As tai namo peskom grizau nes buvo lb salta, trulas tik po 15min. butu buves, o dar stotelej kazkokie daunai baksnojo negyva kate, tai neapsikenciau." :DDD

Žodžiu, einu žiūrėt dokumentinio filmo apie hostus Japonijoj.. čius.

P.S.- Laukiu savo fotkės iš Big in Japan. ačiū ;D

kick ass xD

Kažkoks LaraKroftiškas žvilgsnis :D Nemaniau kad taip moku :D




Beje, žmonės, varysim į "Tebūnie naktis"?

…。【サイレンス】 – …。【オレンジ色のobjet】

Mane tokia muzika keri. Žavi visa savo esme. Jinai lyg kokia nematoma materija, persismelkia iki paskutinės tavo kūno ląstelės. Atrodo, jog su jos skambesiu tolygiai plaka tavo širdis.
Dievaži, kaip aš džiaugiuosi, kad turiu tokią prabangą - girdėti ir jausti.

Gal jums patiks? :)

miau

Noriu katės. Parvilkčiau jai namo nors ir šimtą dėžių. Galėtų graužt dieną naktį :D



*nom nom* :D :D :D

o mano Vilniau.... mielas Vilniau...

Grįžtu namo.

- Duok vazą. Kur vaza?
- Kam tau?
- Nu kam, gėlei pamerkt.
- Tai kas čia dabar dovanojo?
- Norgailė.
- Pffff... *ryškiai nusivylus*


Nu, mama :D Būčiau pasakius, kad bachūras, tai būtų infarktą gavus, o kai Norgailė, tai vėl negerai :D Tai kas jai gerai???!!!

Aj žodžiu.. fun šiandien buvo :D

- Aš tik dėl Agnės link Mindaugo gatvės einu! Ir į makdonaldą! uoj LOL.. :D

Aj dar girta prisiminiau savo simpatiją. Nafik, Norgaile... kodėl aš neturiu geros akies? :D

Akių vėžyssss!!!~~ :D

- Pupi.. :D :D :D
- OK, aš jūsų nepažįstu..



Grynai minčių srautas kažkoks :D Galiu būt Škėma moteris. Va. Ir saugokit savo potenciją. Va.

show must go on

Buvau tokia nusikalus, kad šiąnakt išmiegojau 12h. Visai gerai, iš tikrųjų. Kuo ilgiau miegi, tuo daugiau sapnų spėji susapnuot.
Vienas iš ryškesnių (t.y. kurį dar vakare sugebu prisimint), tai buvo toks, kad Gabrielius dirbo kasininku Maximoj, ir ten mes taip netikėtai susitikom :D
Čia turbūt dėl to, kad su klasiokėm prie alaus bokalo po anglų egzo prisiminėm senus gerus laikus, ir kaip Atgajoj per 'kultūrinę' dieną, man ištraukus Indijos temą, kad gautume daugiau talonų a.k.a. netikrų pinigų, Gabrielius pasiaukojo ir leido į jį klientam mėtyt iš šlapio tualetinio popieriaus per atstumą. Myliu tokius žmones :D
Heh ir vėl liūdesėlis užklupo.. ne tik dėl to, bet dar ir dėl.. na jei nešnekant apie tai, kaip susimoviau per anglų egzaminą, tai dar dėl to, jog vienas žmogus, su kuriuo aš užaugau.. nutrūkęs nuo tėvų grandinės baigia patapt 'pisama mėsa'. Gal ir žiauriai nuskambėjo.. tikiuos tas žmogus mano blogo niekada neras, nes nenoriu jo skaudint.. bet.. tie vakarykščiai mano bajeriukai buvo tik apsimestiniai, nes man dar ir dabar baisiai silpna.
Noru-chan, pameni tą šaltą verksmingą žiemos vakarą kartu? tai šitas atvejis dar siaubingesnis..

Šlykščiausia, kad man to žmogaus ateitis labai rūpi, bet šitoj situacijoj aš negaliu nieko jai pasakyt ar uždrausti. Ir žinau, jog jeigu papriekaištausiu, tai jinai nuo manęs atsiribos. Kas yra dar blogiau, nes tada iš viso nežinosiu, kas per situacija pas ją.

O gal aš per daug sureikšminu tokius dalykus? Tiesiog.. dar plius iš kitos pusės turių kaip ir akmenį ant pečių nešiot, nes negaliu nieko pasakyt jos artimiausiam žmogui. Pažadų laikysiuos kad ir kas bebūtų..
Bet jaučiuos tikrai šūdinai..

Kažkoks mėšlinas gyvenimas.. turiu rūpintis ne tik savo miglota ateitim (jeigu kas dar nežinot, tai į Jikei Gakuen nestosiu, nes sužinojau kosmines mokslų joje kainas), bet dar ir nerimaut dėl išsidirbinėjančių draugų.

Noriu vėl būt vaikas ir neturėt jokių problemų. Dabar galėčiau bėgt į lauką ir šokinėt po balas bei nesirūpint šviesiu rytojum.

Pirmas žingsnis turbūt būtų eit kartotis istoriją. Bet aš nieko nebesitikiu.. Kažkaip jau pasiryžau blogiausiam.

Dabartinę būseną geriausiai nusakytų vienas žodis: NUSIVYLUS.


Aj.. nu kiek galiu čia verkšlent :(