Prasti popieriai su mano plaukais. Aš nežinau kas nutiko, bet staiga jie pradėjo taip slinkt, kad jų pilna visur! Po maudynių - kuokštai, ryte atsibudus ant pagalvės - kuokštai, šukuojantis plaukus - kuokštai. Man jau nebejuokinga. Aš jau ranka palietus jaučiu kiek mažai jų liko. Mano plaukai gi buvo tokie stori, o dabar.. kai susirišu į uodegą, tai graudu žiūrėt. Mama jau net nebeleidžia rištis plaukų, kad neišpeščiau dar daugiau. Ir krč man šią savaitę juos būtinai reik dažyt, nes negaliu taip šeštadienį atrodyt. Bet kad pize kaze, jei aš dar juos dažysiu, tai pipiec bus! Jau kuris laikas stengiuos nenaudot tiesinimo žnyplių, kad dar blogiau nebūtų. Nebežinau, ką daryt. Nenoriu būt viena iš tų panų su trim plaukais ant galvos :( Pamenat, panos, kai sakėt kad su mano plaukais galima laisvai daryt jrock šukuosenas? Aš bijau, kad prisikalbėjom :( I'm scared :( And I want my hair to stay safely on my head :(
Prieš keletą dienų irgi skaitinėjau visokias nesąmones. Domėjaus stereotipais apie Lietuvą užsieniečių akimis. Taip gavos todėl, kad postcrossinge sudalyvavau "tell what do you know about my country" tag'e. Pati užtaginau merginą iš Hong Kongo ir tiesiog pagalvojau, ką kitas žmogus, dalyvausiantis už manęs, pirmiausiai pagalvos, pamatęs pavadinimą 'Lithuania'. Agnė užsimanė užbėgt įvykiams už akių :D Na žodžiu browsinau visokias nesąmones, ir čia biškį ne į temą, bet radau iš koto verčiančius paveiksliukus, su ironija apibūdinančius amerikiečių požiūrį į pasaulį. Žvengiau už pilvo susiėmus, nes nu grynai jie taip iš esmės ir mąsto xD (paspauskit ant pic'ų, kad padidėtų): :DDDD Dar ta pačia proga radau vieną tokį blog'o entry apie protestą prieš gėjų paradą Vilniuj. Blog'o autorius tiesiog nerealus. Jau vien jo komentarai po foto vertė mane kikent, o kai į veiksmą įsiliejo FLUXUS ragana, tai jau nebesusilaikiau ir dėjau žvengt iš plaučių vidury nakties nuo viso to absurdo ir komedijos. Miriau iš to performanso su impotencijos gydymo ritualu xDDDDDDDD Tik Lietuvoj taip gali nutikt :DDDD Imkit.
Beje šiandien peržiūrėjau Survivor 12 sezoną. Per dvi dienas patvarkiau :D Buvau metus žiūrėt, nes paskutiniai du sezonai, kuriuos mačiau, buvo labai neįdomūs, bet šitas tai pipiec.. šizikų kažkokių prisirinkę ir kapojas jie ten :D Geriausias toks Šeinas buvo. Nikotino addict'as, kuriam gliūčint nuo abstinencijos pradėjo. Galiausiai susirado miške plokščią medžio gabaliuką ir įsivaizdavo, kad ten jo Blackberry ir rimtu veidu įsivaizdavo, kad jis susirašinėja su savo giminėm :D Arba dar gera vieta buvo, kai du žaidėjai (vienas tai iš viso toks juokingas azijietis diedukas) užsidarę lauko tualete naktį per lietų slapta išgėrė paskutinį vyno butelį, ir po to ryte tą azijietį kiti krapštė iš to tūliko susirietusį ir apspangusį :DDD Dar tokių dalykų šitam reality show aš nemačiau :D Daug dar ten gėrio buvo. O geriausias gėris tas, kad lietuvis, vardu Aras, laimėjo tą žaidimą. Vien dėl to ir žiūrėjau tą sezoną.
Ir em... man prieš porą valandų atsiuntė smulkesnes instrukcijas dėl DOMINO DAY. Iš karto sakau, jūs pačios nešikit į kelnes, nes man dar gi niekas nepasisekė :D Žodžiu, šeštadienį bus konferencija. Paaiškins apie šių metų filmavimą, algas ir leis mum paklaust kas neaišku. Ir dar turėsim atlikti du testus. Vienas anglų klausymo (oh god how much I hate that. ir vėėėėl!!!), o kitas kažkoks ten cultural fit. Nežinojau, kas tai yra, tai pasidariau kažkokį testuką internete vienos firmos puslapy, tai tipo rezultatai buvo geri.. Tai va tada siųs tų testų rezultatus komisijai ir jinai atrinks, kas varys į finalinį pokalbį Estijoj. Gera naujiena - vežtų specialus autobusas, taigi nereikia sukt galvos dėl pinigų ir pan. Bloga naujiena - tai automatiškai kyla klausimas, kiek tų kandidatų iš Lietuvos bus, jeigu žada AUTOBUSĄ. I mean.. OH CRAP T.T
OU MAI GAD! Ką tik skambino iš Domino Day. Viešpatie, aš ir vėl fail'inau ir vėl ir vėl ir vėl. Viskas buvo taip kvaila.. O, dieve... why I am so stupid xD Nu žodžiu viskas nuo pradžių dabar. Žiūriu sau Survivor 12 sezoną, kurį lietuvis laimėjo, ir Hazukis pradeda giedot per telefoną. Jau galvojau mama vėl skambina. Atsidarau dangtelį ir nežinomas numeris. Galvoju negi čia tas Oriflame berniukas skambina. Nenoriu kelt. Bet po to kažkas iš vidaus pastūmėjo mintį "o gal dar kažkas dėl darbo skambina?". Pakeliu ragelį. Kažkokia žmogysta kažką sumurma. Aš maždaug: "atsiprašau, kaip sakėt?". Ir tik kai ji vėl pradėjo šnekėt, supratau, kad šnekama angliškai xDDDDD biškį susinepatoginau, nes iš pradžių greitakalbe jai du kartus lietuviškai čiauškėjau xD Nu žodžiu pradėjo aiškint, kad jinai iš to tv show ir kad gavo mano application. Ir tada sako aš atvažiuoju... (čystai mintyse keikiuos, kad reiks į Estiją taip toli grūstis, bet ir apsidžiaugiu) į VILNIŲ rugpjūčio 1d. Apsistosiu Novotelyje gedimino prospekte. Mano smegenys jau ištinusios, o ranka dreba nuo info rašymo ant lapuko. Dar plius ryšys labai lievas buvo. Atrodė, kad ji lyg iš po žemių kalbėtų. Dėl to iš pradžių ir nesupratau net kokia kalba šneka :D Ir viso pokalbio metu pykau, kad medžiai ošia ir trukdo klausyt ką ji sako - LOL. Tai va, žodžiu ji man pasake, kad rugpjūčio 1d. nori susitikt ir paklausė ar aš galiu. Iš esmės, tai negaliu, nes tą dieną turiu būt Panevėžy bo močiutės jubiliejus. Mintyse tyliai prakeikiu save, kad kažkoks tv show man svarbiau už močiutę, bet pasižadu kaip nors autobusu vis vien nusigaut vėliau į Panevėžį. Bet po to jinai man pasakė, kad 10h norėtų susitikt ir man palengvėjo, nes tikrai spėsiu po to nuvaryt dar į Panevėžį. Kažkaip nežinau.. jinai manęs paklausė kaip jaučiuosi. Pasakiau, kad laukiau jos emailo. O dabar esu laiminga, kad paskambino. Bet man kažkodėl atrodė, kad aš labai nemandagiai šneku. Bet nu nx kai taip netikėtai tau paskambina ir pradeda angliškai varyt, tai man biškį smegenys užsikirto xD Na tikiuosi pavyks nuomonę apie save pagerint per susitikimą. Jei pavyks, tai tada pakliūsiu į finalinę atranką. Jei ne, tai labai ilgai verksiu. Žmonės, jūs gi galit paliudyt kaip man tų pinigų reikia :D Žodžiu.. prašokinėjau po butą cypaudama, kad nors kartą bent į interviu kažkur pakvietė. Nes kiek besiųsdavau savo gyvenime į visokias atrankas, tai net iki interviu nenusikapstydavau (Noru, tu gali tai patvirtint). Tai žodžiu.. bent tiek gerai. Gerai, kad... žmogus su manim akis į akį šnekės, o ne tik spręs iš mano nevykusios anketos. Meldžiuos, kad lietuvių šiais metais labai mažai pretenduotų, nes blem.. aš šitą atranką laimėt ŽIAURIAI noriu. Dabar turiu savaitę paruošti namų darbus. T.y. kuo daugiau susižinot apie Domino Day, kad nepaslysčiau per intervą. Wish me luck. I need it more than ever before.
Kadangi pastaruoju metu mano gyvenime absoliučiai nieko įdomaus nevyksta, tai nelabai turiu ką apie save ir parašyt. Bet noriu pasidalinti žiniomis apie kai ką, kas jums gali būti įdomu. Visą vakarą skaičiau nemažai ganėtinai įdomių straipsnių. Ieškojau informacijos nuo indų dievų ir galiausiai priėjau temą apie vaiduoklius japonų tautosakoje, kas mane nuvedė iki temos apie garsųjį Aokigahara (Medžių jūros) mišką Fudži-san kalno papėdėje. O pagarsėjęs jis tuom, jog yra berods antroje vietoje pagal savižudybių populiarumą PASAULYJE. Beje sužinojau įdomų dalyką, kad pačios populiariausios savižudybių vietos visame pasaulyje titulą turi užsitarnavęs San Franciske esantis Golden Gate Bridge. Taip taip, tai tas pats raudonas gražuolis gigantas, kurį pamačius nenorom kyla romantiškos mintys, bet ant kurio vyksta, toli gražu, ne patys romantiškiausi dalykai (na nebent esate Gėtės šalininkai ir jums vadinamasis "Verterio efektas" yra visai prie širdies :) bet manau, kad ne). Žinau, kad norit išgirst kuo daugiau apie Japoniją, jūs prakeiktos japonofilės :D, bet iš pradžių šiek tiek apie šį tiltą. Yra duomenų, kad pasiryžusieji užbaigti savo gyvenimą žmonės, suvažiuoja į San Franciską iš visos Amerikos. Vietos policija dažnai randa nelaimėlių paliktas mašinas artimiausiose stovėjimo aikštelėse. Nežinau, kuo juos žavi būtent šis tiltas, bet ką gi tebūnie. Kasmet ten savo gyvenimėlius užbaigia apie 1200 asmenų. Matematika paprasta, šuolis nuo šio tilto trunka apie 4 sekundes ir mirties galimybė yra lygi 98%. Krisdamas kūnas pasiekia ~138 km/h ir visa jėga tėškiasi į vandenį, kuris, šiuo atveju, lygus tėškimuisi tokiu pat greičiu ant betono grindinio. Jeigu kam ir pavyksta išlikti gyvam (na tiems 2%) nuo smūgio (dažniausiai tai būna tie, kurie panyra vertikaliai kojomis į vandenį, bet vis dėlto susilaužo gerą tuziną kaulų), tai galiausiai nuskęsta arba mirtinai sušąla (vanduo ten atšąla iki 8°C). Aj, tiesa, buvo toks vaikinas, 1979m. nušokęs nuo tilto. Ir jam pavyko išgyventi. Pats nuplaukė iki kranto ir nuvažiavo į ligoninę. Arkliška ištvermė, sakyčiau, žinant, kad jam buvo lūžę keli slanksteliai. Negalvokit, kad amerikiečiai nekreipia į tai dėmesio. Kreipia. Pėstiesiems uždrausta naktį eiti per tiltą, o dieną ten patruliuoja policija bei savanoriškai stebi bei atkalbinėja savižudžius nuo tokio desperatiško žingsnio vietiniai darbininkai, dirbantys su tilto konstrukcijomis. Be to ant tilto iškabinėta dešimtys lentelių, su prevenciniais pagalbos numeriais. Specialiai savižudžiams. O 2008m. buvo nutarta po tiltu pakabinti tokį milžinišką tinklą, kuris atsieis $40–50 milijonų. Tik nežinau, ar jie jau pradėjo jį įrenginėti. 2004m. yra netgi pasirodęs Eric'o Steel'o dokumentinis filmas labai nenuspėjamu pavadinimu "The Bridge". Vyrukai nepatingėjo visus metus filmuoti tiltą iš įvairiausių taškų su nuo jo šokančiais žmonėmis. Taipogi jame galima pamatyti interviu su žuvusiųjų šeimomis bei pačiomis aukomis (o jų vis dar kvėpuojančių nedaug, kaip jau sakiau anksčiau). Na, manau, užteks apie Ameriką, jau ir taip pavargau rašyt, o dar ir apie Japoniją keletą žodelių tart reikia. Manau jum jau seniai atsibodo skaityt :D Ok tai bandau neišsiplėst. Yra toks mitas, kad dėl didelio geležies kiekio po šio miško žeme, kompasai pradeda durniuot, taigi keliautojai tiesiog pasiklysta ir miršta. Vis dėlto realybė kiek kitokia. Paprastai, rasti palaikai būna ne nutarusių apturėti turistinį žygį gamtoje giedrą sekmadienio rytą, o žmonių, kurie atėjo į tą mišką su tikslu mirti. Priešistorė siekia dar 19a. feodalinę Japoniją, kai neturtingos šeimos atėjus badui ten, kaip supratau, palikdavo vaikus bei senelius mirti. Mintis paprasta (o ar prasta jau jums patiems spręst), mažiau burnų - daugiau maisto patiems, taip sakant. Arba nuvalkiotoji - išlieka stipriausi. Dabartinis savižudžių rekordas užfiksuotas 2002m., kai buvo rasti 78 palaikai. Kas lankysitės tose apylinkėse, tai turėtumėt pastebėt daugybę spalvotų atžymų, paliktų ant medžių. Juos palieka savanoriai, šukuojantys mišką su tikslu rasti kūnus. Bet kuo giliau į mišką, tuo mažiau žmogaus buvimo pėdsakų rasite. Na neskaitant nelaimėlių griaučių, nerastų jau daugel metų. Tiesiog satanistų rojus. Be savanorių miške patruliuoja policija bei kartą į metus užsuka gaisrinė bei kariuomenės kuopelė, kad dar kartą iššukuotų apylinkes ir sugrėbtų žmogelių kaulelius. Apie šį reiškinį buvo rašytos knygos. Yra ir filmas (kurio niekaip negaliu rast parsisiųsti). Kaip ir Eric'as Steel'as, taip ir Takimoto Tomoyuki tais pačiais 2004m. pateikė savo darbą plačiajai publikai. Filmo pavadinimas "Ki no Umi" arba "Jyukai: The Sea of Trees Behind Mt. Fuji". Jame pateikiamos keturios istorijos apie ten einančius nusižudyti personažus. Šiaip dar galit mestelėt akį į trumpą CNN reportažą:
Bei keletą iškalbingų nuotraukų, kas ir bus šio vakaro vinis.
Valio! Ką tik atsiuntė specialią anketą iš Domino Day, tai dabar belieka ją užpildyt ir laukt atsakymo ar man reiks važiuot finalinei atrankai į Estiją ar ne. Kas lieva, kad niekas neaišku, todėl nežinau ką daryt su lėktuvo bilietu į Londoną. Nes dabar nei pirkt nei nepirkt, kai nežinau ar priims mane į tą žaidimą. O su lig kiekviena diena man bilietas tai brangsta.. Nu žodžiu bus matyt. Vakar naktį dar kartą paskaičiavau, kiek man kainuotų mokslas Jikei Gakuen. Teko prabliaut, nes nu tikrai tiek pinigų man gyvenime matyt neteks ir turiu dėl to mest savo svajonę. Labai žiauru kai svajonei trukdo ne kas kitas, o pinigai. Toks niekinis dalykas.. Aj žodžiu. Nebešnekėsiu šita tema, nes tik ašaros akyse kaupias. Dar vakar žiūrėjau filmą "Vantage Point (2008)". Žinokit visai geras filmas. Daug veiksmo, nestandartinis siužetas. Man patiko :)
Blemba jei patekčiau į Domino Day, tai būtų labai gerai. Per porą mėnesių ~8000-9000lt užsidirbt. Dabar tik reik sugalvot protingą motyvaciją, nes gi nesakysi, kad varai dėl pinigų..
Na tiek tos reziumė ir galiu padaryt, kai vakarinėj daly nedalyvavau. Anyways. Pilant lietui, vienoje rankoje laikant skėtį, kitoje krepšelį, o dantyse rožes šiaip ne taip nuklampojau iki mokyklos. Taip - klampojau. Buvau dar su basutėm, o per lietų pažliugusi žemė ir smėlis traukė vidun mano kojas. Biškelį nekas. Paskutinį kartą su Julium ir Džoniu (na Džonis nerūko, bet kompanija vis vien xD) supešėm po dūmą ir patraukėm link mokyklos. Nors ir lijo, nors ir buvau laabai plonai apsirengus, nebuvo šalta. Nežinau, čia gal iš nervinimosi :D O šiaip.. be jokios svarios priežasties jau nuo pat ryto mano nuotaika nebuvo itin gera. O dar bloga pasidarė ant tuščio skrandžio papešus, tai išvis.. lavonas :< Gavom vinjetes. Kokybė, tai pipiec. Ir už tokį sh mokėt tokius pinigus??!! Nu blemba kai kurių dėsčiusių mokytojų nuotraukų iš viso nebuvo (kaip aš savo vaikam Morką parodysiu? xD), o kai kurios buvo tokios apverktinos kokybės, kad net sunku patikėt, jog kažkam šovė į galvą tokias dėt į VINJETĘ O____________o;; o viską apvainikavo auklėtojos foto, iš kvadračiukų liaudiškai tariant. Nu pipiec.. Dar pagalvojau, gal jums būtų indomu pamatyt mano klasę, tai štai. Ir pažiūrėkit kokia mano foto. Nu eik tu naktį, kodėl negimiau graži? xD Mama pražvengė iš jos visą vakarą.. T____T;; Likau labai maloniai nustebinta, kai pamačiau link manęs su gėlėm ateinančią buvusią auklėtoją, dievaži, šis žmogus yra nuostabus. Profesionaliausias pedagogas, kurį man kada teko garbė sutikti. Moka ne tik išaiškinti savo dėstomą dalyką, bet ir tiek pat energijos atiduodanti bendravimui su mokiniais. Jai nereikia kelt balso, kad jos klausytųsi. Ji visada paguos, patars, išklausys, padrąsins ir nepaliks bėdoje. Ir visada tave prisimins. Geru žodžiu. Kad ir koks šiknius bebūtum. Jinai tas šviesulys, kuris man dar teikia vilties, jog mokyklose dar liko kompetetingu pedagogų <3 Jos žodžiai teikiant gėlę buvo: "Agne, išvažiuok į Japoniją. Girdi? Būtinai išvažiuok į Japoniją!". Suprask, atsilaikyk prieš didžiulį aplinkinių spaudimą ir daryk savo. Nežinau.. man net kažkaip drąsiau pasidarė, nes TOKS žmogus manim tiki.
O dieve ir vėl nusikalbu xD Čia gi apžvalga turėjo būt.. Šiaip pastebėjau tokį dalyką, kad išleistuvės, tai tokia proga, kurios metu nori nenori atsiskleidžia mokinių bei jų šeimų mentalitetas. Tereikia užmestį akį į abiturientės suknelę. O kokių tik neprisižiūrėjau.. Bet kaip taisyklė, kuo inteligentiškesnė šeima, tuo jos atžala mažiau išsidarkius, skoningai apsirengus be visokių triaukščių šukuosenų ir pamergių suknelių. Bet bent buvo juokinga :D Jaučiu kaime dar baisiau. Jei ką, nieko neturiu prieš kaimą. Bet tokia jau realybė, kad provincijoj daugiau provinciškai mąstančių individu. Just it.
O ką aš veikiau po dieninės ceremonijos?
Pasidariau skanią lazaniją *Q*
Pūčiau muilo burbulus (mama nemoka fotografuot, čia faktas)
Valgiau labai skanų tortą!
Genialumas paprastume :)
Beje visą dieną negaliu atsiklausyt "DIM" albumo. Na tiksliau dainos "13STAIRS［-］1". Aš ją dievinu!!!! O jau gitarų partijos! Ir visa dainos atmosfera! Belenką atiduočiau už progą jos paklausyti gyvai. Turbūt užsitransuočiau besitaškydama :D Tik biškį gaila gazeboys, kad albumas nutekėjo anksčiau laiko. Jis turėjo pasirodyt 15d., o dauguma jį jau 12d. gavo parsisiųst. Na bet toks jau gyvenimas. Tegul savo staffus prasifiltruoja :D Ir priima mane!
Šiandien šašlykų privalgiau vietoj visokių durnų išleistuvių. Blemba pasakiau auklėtojai, kad padėsiu rytoj tvarkyt aktų salę ale taip nenoriu.. Aj sakysiu pramiegojau. Gal nepastebės.. :D Patėvis pametė piniginę su visais dokumentais ir viskuo. Krč pipiec dabar.. Žvengėm, kad jeigu policija sustabdytų, tai būtų tiesiog nerealu :D Be paso, be teisių be pinigų.. ai.. Ai ir dar.. jisai man per keletą kelionių parodė koks nerealus yra Marijos radijas :D mama labai pyksta, bet mes dabar visas keliones jį įsijungiam. Čia šį savaitgalį važiuojant į Panevėžį tiek prisižvengėm beklausydami, kad aš apverktom akim pas močiutę atvažiau :D Aš ne itin dažnai iki ašarų prisižvengiu :D http://www.marijosradijas.lt/ Geriausia būna tokia laida, kai davatkos skambina į eterį ir klausinėja absurdiškų dalykų, ten tai iš viso.. patėvis iš to žvengo vos pavairuot gali :D Dar viena gera laida kur du kažkokie kunigai or smth šnekasi. Arba maldos kartais tiesiog užmuša. Ypač kai 50 kartų tą patį kartoja, o ant galo bando išgimdyt kuo durnesnius epitetus Mergelei Marijai. Tragedija :D
Beje pasirodo Morkos subinlaižytėm nušluoščiau nosis su savo istorijos rezultatu. Ha ha ha!
Jau pamiršau, ką norėjau sakyti. Taigi. Pasirodo liepos 11d. yra šeštadienis, o ne penktadienis, ką visą laiką iki šiandienos maniau. Jau antrą kartą per dvi savaites laike apsišaunu.. Kažkur pamečiau puikią citatą, kurią norėjau čia užrašyti. Dieve, kaip tai užknisa.. Reikia susirast dideles dėžes, į kurias galėčiau krauti savo daiktus, o taip pat atsirūšiuot visą savo turtą ir dalį mest lauk. Reik pradėt po biškį tvarkytis, kad po to nereiktų visko daryt ant smūgio. Ir reikia jau šiomis dienomis pirkti lėktuvo bilietą. Kaip supratau, žmogui, su kuriuo lyg ir turėjom kartu važiuot, svarbesni visi kiti pašaliniai dalykai už darbą, ir net nematau jokių dedamų pastangų iš jo pusės, tai kaipo vilčių jokių nebetausoju. Ir tai jau kiek brangiau bilietas kainuos, nes per visą šitą "nežinau kaip čia bus" šūdą, praradau kokį mėnesį. Mano CV pasiekė belenkiek įmonių, bet niekam jis neįdomus, tai taip ir likau sėdėt durnės vietoj. Panevėžy lyg ir gavau iš mamos užuominą, kad galbūt jie man paskolintų šiokią tokią sumą kelionei. Nors tiek. Bet irgi. Anglijoj turėčiau uždirbinėt pinigus kelionei į Japoniją, o ne skolų atidavinėjimui. Žodžiu visi planai velkasi. Nekenčiu to! Nežinau, man net nieko daryt nebesinori, kai aplinkui tik abejingumas. Tuo šį kartą ir baigsiu savo eilinę emo rašliavą.
P.S.- greičiau 'DIM' išleistų. Nagus nusigraušiu..
OMG I have it! I have it! Neisiu miegot, kol neperklausysiu. Kyaaaah!!~~
Ak.. leisiuos nepriekaištingo Hazukio balso užliūliuojama. Ir mano galva su ritmu taipogi liūliuos liūliuos.. kam tas seksas, kai yra lynch. xD Gerą šūkį sugalvojau? Galėtų būt koks prevencinis, skatinantis gimstamumo mąstų mažėjimą Kinijoj pvz.. *thinks* *krapšto nosį*
Šiandien pagaliau pažiūrėjau "Suicide Club (2002)". Žiūrėjau per du kartus, nes vakar paprasčiausiai nulūžau prie pc bespoksodama į visas tas mirtis :D Tikrai pavargus buvau. Panevėžy lova, ant kurios miegojau, labai nudėvėta, tai sprandžinos šonkaulius bado. Tai va. Ką aš galiu pasakyt apie filmą. Na jis toks.. specifinis. Viena labiausiai patikusių vietų:
Ši vieta man įvarė šiokį tokį nerimą.. dėl to, kad man tai taip kažkur matyta. Ir tada supratau kur. Nemaža dalis mano sapnų yra identiški šitai filmo ištraukai. T.y. - koks nors psichas su makiažu, žudynės ir prievartavimai. Ir ta muzika.. Sukėlė lygiai tokius pačius jausmus, kokie mane būna apėmę ką tik atsibudus po tokių sapnų. Nesveikas jausmas.. Išsigimęs jausmas. Taip. Ir tokia yra mano pasąmonė. Ir taip, man baisu gyvent su tokiu vaizduotės mechanizmu viduj. Kartais atrodo, kad ta giliai užsislėpus mano pasąmonės dalis vieną kartą net neįspėjus pradės veikt ir realybėj. Tikrai baisu. Baisu bijot savęs ;x Šiaip tas filmas ir ganėtinai juokingas kaip pastebėjot :D
1. Vis pagalvoju apie tai, ką neseniai sakė Tatemyuu. Aš biškį.. šoke. Niekada nebūčiau net pagalvojus, kad taip gali būti. Oh well.. gyvenimas juokiasi iš mūsų visų. Vis vien nieko čia nebepakeisi. Ir ar yra prasmė judint tai, ką metus bandei užglaistyt širdy? Jei tiesą sakyt, tai nežinau. Šiaip.. negera dabar.
2. Nuplaukė kelionė į Noru-chan sodą. I'm such a failure.. Totally.
3. Šiąnakt sapnavau daug. Ir atsibudus kaip ir sapne jaučiausi kaip šūdo krūva. Žodžiu, visų sapnų nepasakosiu, bet esmė, kad the GazettE ir lynch. surengė koncą Vilniuj. Kažkokiam bare Pilies. g. Na iš pradžių viskas lyg ir normoj buvo. Kadangi patalpa labai maža, tai ir žmonių atrodė nemažai. Po to kažkaip konco antra dalis persikėlė į didelę aktų salę, kuri man savo dydžiu ir forma labiau bažnyčią priminė. Liko groti tik lynch. Žmonių buvo perpus mažiau, o dar tokiam plote jie iš viso paskendo tarp tų kėdžių. Biškį gėda buvo prieš lynch'us. Bet ką padarysi. Vis neradau patogios vietos, kol galiausiai atsisėdau pirmoj eilėj iš kairės. Nu ir tada prasidėjo. Iš kažkur atsirado mano klasiokas, kuris pradėjo mėtyt replikas apie Hazuki išvaizdą (kažkuom jo plaukai užkliuvo). Muzika nutilo. Hazuki iš pradžių tylėjo, kol aš kažką variau ant klasioko. Dar iš kažkur atsirado kitas klasiokas (pankovas jisai), kuris gynė mano pusę ir liepė atsiknist. Žodžiu, aš ir gyvenime to klasioko negaliu pakęst, tai dar ir į sapnus gaidys lenda. Dar jis ten kažką burbuliavo ir pagaliau prakalbo pats Hazuki (pasirodo, jis ir lietuviškai supranta :D). Nu jis nepamenu ką ten sakė, bet be isterijų jokių. Bet matės, kad žmogus šūdinai jautės. Pamenu to durno klasioko tik paskutinį klausimą: "Agne, taigi tu turi tiek ryšių su tais japonais ir muzikantais, tai kaip čia taip dabar į koncertą bilietą pirkai? Kodėl nemokamai neįėjai?". Aš ten biškį susimėčiau. Balsas pradėjo drebėt. Kažką pradėjau aiškint, kad noriu tokiu būdu paremti grupę ir japoniškos muzikos industriją. Ir atsibudau. Kažkaip.. nežinau. Lietuvoj labai didelė tikimybė, kad jei kas ir atvarytų koncertuot, tai atsirastų debilų, kurie viską sugadintų. Visai kaip sapne. Ai..
