Jau pamiršau, ką norėjau sakyti.
Taigi.
Pasirodo liepos 11d. yra šeštadienis, o ne penktadienis, ką visą laiką iki šiandienos maniau. Jau antrą kartą per dvi savaites laike apsišaunu..
Kažkur pamečiau puikią citatą, kurią norėjau čia užrašyti. Dieve, kaip tai užknisa..
Reikia susirast dideles dėžes, į kurias galėčiau krauti savo daiktus, o taip pat atsirūšiuot visą savo turtą ir dalį mest lauk. Reik pradėt po biškį tvarkytis, kad po to nereiktų visko daryt ant smūgio.
Ir reikia jau šiomis dienomis pirkti lėktuvo bilietą. Kaip supratau, žmogui, su kuriuo lyg ir turėjom kartu važiuot, svarbesni visi kiti pašaliniai dalykai už darbą, ir net nematau jokių dedamų pastangų iš jo pusės, tai kaipo vilčių jokių nebetausoju. Ir tai jau kiek brangiau bilietas kainuos, nes per visą šitą "nežinau kaip čia bus" šūdą, praradau kokį mėnesį. Mano CV pasiekė belenkiek įmonių, bet niekam jis neįdomus, tai taip ir likau sėdėt durnės vietoj. Panevėžy lyg ir gavau iš mamos užuominą, kad galbūt jie man paskolintų šiokią tokią sumą kelionei. Nors tiek. Bet irgi. Anglijoj turėčiau uždirbinėt pinigus kelionei į Japoniją, o ne skolų atidavinėjimui. Žodžiu visi planai velkasi. Nekenčiu to!
Nežinau, man net nieko daryt nebesinori, kai aplinkui tik abejingumas.
Tuo šį kartą ir baigsiu savo eilinę emo rašliavą.
P.S.- greičiau 'DIM' išleistų. Nagus nusigraušiu..
Prieš 3 savaites
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą