atradimai

Dievinu tą laiką, kai baigiasi žiema. Pastebėjot, kad net dangus pakeičia savo išvaizdą? Nemoku paaiškinti, bet lyginant žiemos giedro vakaro dangų su pavasario, vasaros ar rudens pradžios.. jis visiškai kitoks. O galbūt man taip atrodo tik todėl, kad mano kambario langai yra į vakarų pusę, ir kai pradeda ilgėti diena, saulė pradeda leistis man tiesiai prieš langus.
Dievinu tai! Kas vakarą galiu mėgautis nuostabiu vaizdu. Pavyzdžiui šįvakar dangus yra žalsvai violetinis. O vakar buvo toks:




Aišku, neturiu aš turbomega, papimpinto ilgu magnumu, fotoaparato, tai nepersiteikia to vakaro atmosfera.

Turbūt galėčiau stovėt balkone ir žiūrėt į vakaro dangų su cigarete rankose bei klausydamasi gilios muzikos visą savo gyvenimą..

Beje visiem rekomenduoju paklausyt grupės Be≒Luna. Turėjau ją savo galvoje jau metus kitus, bet vis neprisiruošdavau atsisiųsti. Ir, aišku, kiaulystės dėsnis, kad po to kaltinu save, jog prašvaisčiau tuos metus be jų nuostabios muzikos, kai galėjau atsisiųst vietoj to, kad tingėčiau.
Kur aš čia baigiau.. tai vat šita grupė man patinka tuom, jog įeina į ta grupių sąrašą, kurios manyje palaiko nuolatinę filosofinę būseną, bet ir negramzdina į depresiją. Puikiai išlaikytas viduriukas. Be to jų melodijų motyvai yra būtent tokie, kokius pati kurčiau savo grupei.