Aj čia dar buvo geras bajeris pirmadienį. Buvo mano vardadienis.
Aš per matematiką sėdžiu su tokia pana, kuri irgi yra Agnė.
Į pamoką ateina mano klasiokė ir demonstratyviai su vardadieniu sveikina tą paną.
Pasijaučiau kaip senais gerais laikais..
Anksčiau man tokie poelgiai būdavo įprasti, bet pastaraisiais metais kažkaip buvau primiršus tą jausmą, kai tave demonstratyviai ignoruoja.
Dar ten jinai kažką leptelėjo, kad "va ryte pamačiau, kad tavo vardadienis ir iš karto sms nusiunčiau". Nu joa, galvoju... :)
O svarbiausia tas žmogus po to lyg niekur nieko su manim šnekasi, šypsosi ir pan.
Atrodo gi nebuvau pastaruoju metu kažkuom išsišokus, kad manęs nemėgtų, bet tokios visokios smulkmenos tikrai išmuša iš vėžių truputėlį.
Na nieko. Prisiminiau, ko niekada neturėjau pamiršt, nes su manim taip visą gyvenimą daugiau mažiau elgiasi. Čia bent jau vienas iš rafinuotesnių būdų, kaip mane pažeminti, nei apsjaudymas, sumušimas ir apvarymas ^__^
Ak kaip aš myliu mokyklą..
Prieš 4 savaites
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą